pasotinti

pasotinti
pasótinti tr. 1. MP123, SD190, Q164, R, MŽ, Sut, N, K, M, Amb, Š, LL155, NdŽ, KŽ pamaitinti iki soties: Kas jąsias pasotins? J. Stalą padengė visokių valgymų ir gėrimų, ko tik ano širdis troško, viskuo buvo pasotintas DS141-142(Šmk). Kad alkaną dainomis pasotint galėčiau, versčiau dainas į duoną ir juos papenėčiau V.Kudir. Alkstančius visus pasotin Mž170. Kur imsim duoną toje pūščioje, idant juos pasotintumbime? VlnE95. Pasótino didę minią vienu ėdesiu DP138. Ir valgė visi, ir pasotinti buvo BtMt14,20. Nesotus, nepasotinamas SD178. Jis mane pasotino kartumu ir metyle pagirdė BBRd3,15. Nepasótintinas K. Pulką šunų laikydamas, nei vieno nepasotysi LTR(Srj). ^ Nepasótinamas kaip ubago paršelis Pln. Pasótins Dievas ir mažu kąsneliu Mrj. Duok, Dievas vienu kąsneliu pasótins Grv. Dieve pasotink! (pasveikinimas, radus valgančius) Kos133. | refl. Ch5Moz8,10, Sut, N, K, LL100, NdŽ, KŽ: Pavalgė mėsos su duona, pasisótino ir vėl nuėjo mėšlo mėžt Skrb. Tai pasivalgysim, tai pasisotinsim! – šaukė jis drykčiodamas rš. Iš tų burokų ravėsenos pasisótinai (prisigėrei) dulkių Vgr. | prk.: Neduosiu valgyt: ilgai miegojai – miegu pasisótinai Skr. Kitų bėdom pasisótinęs [genys] sugrįžęs gūžton BM52(Skp). Jis keiksmais tiesiog pasisótina Dkš. ^ Kąsniu duonos žmogus pasisotina, o laime ir džiaugsmu – niekados LTR(Srd). Pelė grūdu pasisotina TŽIII378. 2. prk. patenkinti (norą): Molynūse lytus žmonis greit pasótina Krš. Mažai i mažai lytaus – nepasótinami žmonys Krš. Nepasótinami šių laikų žmonys: tik groba, tik plėša Rdn. Jam gali duoti kiek nori – niekad nebus galo: nepasótinamas kaip kiauras maišas Jnš. Esam pasótinti linksmybėms Trš. Ji apimta nepasotinamo troškimo gyventi, jausti nuostabų pasaulio grožį rš. Dar liko nepasotintas troškimas žinių ir mokslo J.Marcin. Ir čia seserys paliko nepasótintos, ba jų noras neišsipildė BM85(Brž). Godi ir nepasotinti gentys mirusiojo vyskupo tujaus jo visais turtais pasidalijo M.Valanč. Ir aš rykausiu ir pasotinsiu tą troškulį, kurs žudo amžinai Vd. Kol prisiverksiu iki davaliai, ir pasotinsiu savo širdelę (d.) Krč. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esame pasotinti Mž239. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės, nesa šitie bus pasótinti DP532. O vienok anys iš to savo dūšią nepasotins BBEz7,19. ^ Žmogaus širdis nepasótinama PnmA. | refl.: Jei pasisótinai (palaikei, kiek norėjai), duok vaikuo [žaislą] Krš. \ sotinti; atsotinti; įsotinti; pasotinti; persotinti; prisotinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • pasotinti — pasótinti vksm. Álkaną pasótinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutukinti — nutùkinti K, Š, BŽ591, Mrj; R137, MŽ180, Sut, N caus. 1 nutukti 1: Jau tu nutùkinai savo jautį gerai J. Nutùkintas meitėlis DŽ. Girdymu nutùkinti (veršį), atgirdyti BŽ337. Nutùkinsi mane teip šerdama Aln. | refl. K. ║ pasotinti, pripenėti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alkanas — alkanas, à adj. (3a), (1) 1. SD59, R380, Brsl išalkęs, jaučiantis alkį, nesotus: Aš dar alkanas K. Alkanas duoną ir kanda, ir akimis ryja Vlk. Ligonys, alkanieji, pavargėliai, paniekintieji ..., linksminkitės DP273. Nenoriu jų alkanų paleist ing …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstingysta — sf. žr. apstingystė: O bus apstingystoj pasotinti MP124. O džiaugsis apstingystoj MP98 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsotinti — tr. 1. refl. J privalgyti, prigerti iki sotumo: Ir Antanas jau gėrioja visąnedėl – atsisotis Slm. 2. prk. patenkinti norą, užtektinai ko gaunant, patiriant: Sakau, kapus tėvų savo išarsiat, lieknus šventus iškirsiat, versmes balas išdžiovinsiat – …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atverti — atverti, àtveria, atvėrė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, L, LL216 1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atverti KII227. Atverta anga ikigal B, N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • būsena — sf. (1) 1. buvimas: Al to svieto būsena šiandien mieste, kaip ant jomarko! Skd. Tris šeimynas turu pasotinti, kiaulių vėl kas yr būsena KlvrŽ. ║ būvis, gyvenimas: Kokia čia mano būsena, kad neduoda ėsti J. Anų dabar prasta būsena Žd. Už tą būseną …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dosnus — dosnùs, ì adj. (4) K, Als, dõsnus (2) Slnt, dosnus, i (1); H kuris su noru duoda, nešykštus, gailestingas: Lietuvių tautai dosnią pagalbą teikia kitos tautos sp. Šiemet žemė žadėjo būti nepaprastai dosni rš. Mes laiminam dosnų pavasario lietų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • geidulingumas — geidulingùmas sm. (2) K, Š, FT → geidulingas: Norinčiam gyventi aukštesniu gyvenimu, nugalėti savo egoizmą, kūno geidulingumą, ši kova yra neišvengiama rš. Kankino stiprus įprotis pasotinti nepasotinamą geidulingumą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • giria — 1 girià sf. (2) 1. didelis miškas: Tanki tamsi girià Rm. Giria ošia J.Jabl. Pakyla amžinai žaliuojančių, sparčiai augančių medžių girios sp. Girdžiu, kaip tavo girioj vėjas medį supa K.Kors. Gražios girios priaugo P.Cvir. Pintinę pasiėmęs,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”